MES - NE TURISTAI

Rugsėjo 22 d. ryte skambant žadintuvui, pirmoji rišlesnė į galvą šovusi mintis - „Į kokias gi varžybas dabar??“ Deja, entuziazmas greit nuslūgo – jau nebe į varžybas, o į darbą...

...O prieš tai gerų pora savaičių, prasidėjusių rugsėjo 6 d. 6:00, gyvenau savo svajonių atostogas, kur susipynė viskas:

- Bendras tikslas ir pergales kviečiančios skanduotės ir dainos autobuse Nr.2

- „Oooo - už Lietuvą“ ir „Kas nešokinės.....“ „Švyturio“ baruose

- Įspūdingas ir atsakingas sirgalių pasiruošimas kiekvienoms mūsų varžyboms: trispalviai veidai/rankos/kojos, šukuosenas patune‘inę ornamentai, proginiai kostiumai ir aksesuarai, balsų lavinimas pakeliui į areną - Beprotiškai fantastiška sirgalių jūra prie arenos prieš pirmąsias rungtynes su Turkija

- Būgnai, plazdančios vėliavos,

- Trys milijonai, švilpimas per priešininkų atakas, prarasti balsai „atitirbus“ kiekvienose Lietuvos rinktinės rungtynėse – mes ramūs, šeštasis žaidėjas tikrai nepavedė! - Begaliniai 3 milijonų trenerių keiksmai ir optimizmo blyksniai po LTU varžybų

- Siurrealistinis noras dar sykį žiūrėti LTU-POL per TV ir pasikankinti agonijoj

- Euforija išsikapsčius: tfu, namo varo bulgarai..

- Degtinaitės dalybos iš po stalo, laistant (kaip paskui atsitiko) vienintelę pergalę

- Savaitė rutininiu tapusio „kursavimo“ po Piotrokowską ir Manufakturą Lodzėj

- Netikėti malonūs susipažinimai, kur svarbu tik tai, jog myli krepšinį, nors kartais lenkų "dėka" tenka pasidomėt tinkliniu (..ir tikrai žinau, kad E.Masiulis „žalia k..“ neskandavo)

- Viltis miršta paskutinė --- tačiau miršta....nubraukiant ašarą, bet iki galo skanduojant „Lie-tu-va!“

- Katowicai be LTU rinktinės, tačiau su Kauno „Žalgirio“ šokėjomis, J. Kazlausku, Trim milijonais ir iš anksto bilietų į finalinį etapą prisipirkusiais LTU sirgaliais – visko gi slovėnams neperpardavėm, trispalvės plazda, skanduotės aidi, švyturys liejas ir čia!

- Naujai surasta, nerealiai šiltai priėmusi ir ilgam išliksianti sirgalių ŠEIMA
- Karaokė ir „Mažyte mano“, alaus ir kokteilių maratonas, smagūs pasivaikščiojimai

- Gasolio&co. auksą laistančios ašaros, kur nepaliko mintis – kaip būtų fantastiška, jei ant pakylos stovėtų lietuvaičiai.....nieko, mes dar dainuosim:)
- Paskutinis švyturio bokalas ten, kur viskas prasidėjo – Forum Palace

-- ir iki šiol nepaliekantis jausmas, kad LABAI noriu VĖL tokių atostogų su žmonėm, kurie irgi žiauriai myli krepšinį!
To be continued.... from Turkey :-)

/nuotraukos R. Navaičio, E. Gudabsko, P. Leščinsko, E.Narmontaitės, Rolo, Gureckų - AČIŪ visiems!! /

P.S. Gal kas žinot, ar įmanoma įdėti garso pranešimus į šitą blog'ą ir kaip - turiu porą savo pašnekėjimų LT radijui per čempionatą, bet pati nesugebėjau jų "įklijuoti".

Kas gyslomis teka...

Šį savaitgalį apie būtį susimąsčiau apskritai gana tradicinėmis, nors man neeilinėmis aplinkybėmis – pirmą sykį Kuktiškių kaime įvyko visos Čiužų giminės susitikimas.

Žvelgiant į 4 skirtingų kartų šypsenas ir spindinčias akis, nejučia suvokiau save ir per besišakojančio giminės labirinto prizmę – kraujo kalba leidžia didžiuotis, prisiminus mėlynas vosilkas, išėjusiuosius Amžinybėn, nuotykius ir žygius su pusseserėm ir pusbroliais, kurie jau taip išstypę, kad šiaip sutikus nepažinčiau, karosus tvenkiny, nokstančius ir bumbsinčius alyvinius obuolius, vienas kitam bemerkiančius Čiužų namus, kuriuos rasotose pievose jungia ir didelių, ir mažų Čiužiukų pėdos, laukiančiuosius Kuktiškėse.. Buvo labai jauku, šilta ir prasminga.

O kitoje mano kraujo, Mačeikų, pusėje sekmadienį žvelgiau į dar vieną natūralios, beribės ir amžinos Meilės įrodymą – senelis sunkiai sergančiai močiutei, kaip ir kiekvienais metais (žinant mano senelį, gali būti, kad jau daugiau nei 50-ąjį kartą) pamerkęs tris puikias rožes – gal jos pridės jėgų ir noro močiutei kovoti toliau...

Štai testas,
parodantis,
ar tavo misija šioje žemėje
baigta:
Jeigu tu gyvas –
Ji dar tęsiasi /R. Bach. Iliuzijos/

Trumpųjų atostogų smagumo formulės arba kaip galutinai „susirgti“ jūra

Jos viltingai laukia... [foto - Vuko (Ramūno)]

Penktadienis = kelionė link jūros, Monciškių + beach party + treniruotė prieš rytdieną: bandymai išsilaikyt ant medinės banglentės

Šeštadienis = 10 valandų su hidro kostiumu = bandymai čiuožti bangomis (nelabai sėkmingi, bet labai smagūs) + vakarop 2 krikštai, aš ir naujoji burė pirmąkart dviese jūroj + dar krūtesnis beach party su dj‘ėjais iki paryčių

Ernestas grįžta po surfo, o aš tokia išsišiepus po burlenčiavimo [todėl su liemene] [foto - Vuko (Ramūno)]
Best beach party ever! [foto - Vuko (Ramūno)]

Sekmadienis = tobula diena jūroje – ten knibždėte knibžda banglentės, burlentės, kaitiorai, aš banglentę išmainiau į 5 kv.m. burę, ir skrodžiau bangelėse pasikinkius 6-7 m/s vėją; ACTION! Taip, tai Lietuvoj!! [visos foto - Vuko (Ramūno)]

vakare – sudie Monciškės + sveika sugrįžus, Ambersail! + 21 val. „Lietuva, Tėvyne mūsų“ + labas, Nida!

Pirmadienis = pasivaikščiojimas marios-jūra + vėl burlentė į trasą + naktinėjimai kopose

Antradienis = saulėta diena su nuliu vėjo = 100% chill’as paplūdimy su tinkliniu, kortom, surf‘u bangose be banglenčių + vynas in Vino besidairant į horizontą + gardžiausi Giedrės paruošti kepsniai + vėl į kopas + paskutiniai iš kabako jau prašvitus

Trečiadienis = super staigus išsikraustymas + paskutiniai žvilgsniai į marias, lietų, bet, deja, ne vėją (o dar taip norėjom ant burlenčių..) + kelionė per Lietuvą merkiant lietui + viltingas sustojimas E-lake, bent čia tikintis vėjo – echhhh, jis jau išdudolinęs kitur... The end.

Apie tolesnes moralines pagirias istorija tenutyli.. :)

Going bigger :-)

2.5 mėn. draugystės su burlenčių sportu šiandien „vainikuota“ nauju pirkiniu – NP Expression 6.9, nes atėjus lietuviškajai vasarai su 5 kv.m (North Sails Natural 5.0) bure _ne_pajūrio mariose dažnai nelabai yra ką veikti, nebent patinka smurgauti ant kranto ir laukti gūsių arba kaulyti didesnės burės iš kitų :).

NeilPryde Expression 6.9

Yooohooo!! Žiauriai nekantrauju išbandyti vandenyje, o ilgasis savaitgalis Lietuvos vakaruose, tikiuosi, tokios progos nepagailės!! Taigis nuo šiol imsiu vesti statistiką (ok, gal tik man bus ji bus įdomi, bet dzin), kurią burę dažniau naudosiu ir kaip seksis toliau progresuot.

Starting point:
Pirmas užlipimas ant burlentės 2009 m. – balandžio 13 d.
Apytiksliai murkdymosi / buriavimo kartai: balandžio mėn. – kokie 4-5 kartai; gegužės mėn. – 10-12 kartų, birželio mėn. 6-7 kartai. Nuo liepos mėn. bus tikslu :)
Vėjo vėjo! O šį savaitgalį ir Bangų bangų! – bandysiu SurfCamp’09 sudalyvaut (o kas sakė, kad Lietuvoj su banglente neįmanoma varyt, A??), jeigu planai nesugrius... Pasipasakosiu po trumpųjų atostogų.

Šposai Elektrėnuose

Va kokį kūrinėlį iš mūsų su Giedre bandymų E-lake (vertimas - Elektrėnų mariose) 05 01 sukūrė Gedas - žvengėm susirietusios, kokios kerėplos, bet kada nors pažadam tobulesnį tęsinį ;-) O vėjas buvo super tądien!
Spausti čia, kažko gryno vaizdelio įklijuoti nepavyko - matyt, profų burlentiajų cenzūra :)

Saulėtos dienos

92 puslapiai, kuriuos perskaičius skruostais riedėjo ašaros.. Na, tikrai nepriskirčiau savęs žliumbikėms, tačiau dar sykį įsitikinau, kad A. Škėma man bene įtaigiausias lietuvių rašytojas. Egzistencialistinis, siurrealus apysakos tonas, kepinanti saulė, palydinti tragišką šeimos likimą man kažkaip susiliejo su A. Kamiu „Svetimas“ – norisi dabar šią tąsą patikrinti..

Bet prieš tai vakar žiūrėjau, kaip Škėmos apysaką pamatė Ramutė Kudzmanaitė. Įdomių sceninių sprendimų buvo, bet man pritrūko „škėmiško“ interpretavimo – atrodė, kad režisierė gerokai labiau pabrėžė buitinį, o ne pasąmonės pasaulį. Ir ašarų nebuvo. Bet vis tiek, šaunu, kad tokias stiprias apysakas bandoma interpretuoti scenoje.

O vakare manyje saulė nenusileido – „Lietuvos rytas“ ryžtingai komandiniu žaidimu pradūrė „Khimki“ pinigų maišus ir vėl leido kelti rankas į viršų ir džiaugsmingai skanduoti čempioniškus šūkius. Valio, vėl „Lietuvos rytas“ grįžta į pagrindinę Europos krepšinio lygą – kur jis ir nusipelno būti! O savuose laukuose - aišku, reikia šiais metais ir LKL čempionų žiedų :)

Final countdown...

3… Tuščias lizdas

Hola, Argentina! :) Ech, smagu čiauškėjimą ispaniškai formulės greičiu klausyt. O žiūriu šį kartą apie sutuoktinius, kurių vaikai jau savus gyvenimus kuria toliau nuo namų, tuo tarpu jų santykiai pašalę – vyriškoji pusė, rašytojas, dairosi į jaunikles, moteriškoji, užauginusi vaikus, gręžiasi į mokslus ir organizuoja balius festivalius namie. Taip vienas nuo kito tolsta...kol vėl priartėja. Filmas su prieskoniais, nors pirštų ir neapsilaižiau.

2... Tahoe ežeras

Tamsa...bum! Nežinau, kodėl šio filmo žanras ”komedija, drama” – man pasirodė, jog tai labai liūdnas šeimos narių (2 vaikų (16-mečio ir kokio 6-mečio)) bei jų motinos buvimas po tėvo mirties. Lėtokas filmo tempas, dažnai tamsoje skendintis ekranas, kaitri Meksikos saulė ir šlamanti gamta, 16-mečio, atrodo, inertiškai, daromi žingsniai ir galiausiai išsiliejančios emocijos, besirutuliojantys santykiai su sutiktais žmonėmis labai išgrynintai atskleidžia šeimos tragediją.

1... Muzika

Na ką, užbaigiau kaip pritinka – su dainom. Bet tos buvo dainos iš sovietmečio laikų, gegužinių ir vestuvių. Ekrane kontrastai - sovietinis biurokratizmas ir jazz‘avimas, „įkalinimas“ standartiniame būvyje ir laisvo gyvenimo gurkšnių trauka. Gana tradicinės idėjos, kurias gvildenę visų postsovietinių šalių režisieriai, tad originalumo man trūko. Bet vis tiek - laisvę laisvam menui!

P.S. Atrodo, jau ir tikras pavasaris budinasi lipant KP nuo scenos, taigis tikiuosi greit vietoj „kiniškų“ pateikt burlentiajiškų, teatrinių ar literatūrinių įrašų (jei kam įdomu?)