Vėl lapkričio pabaiga, niūrokas, šaltas, tamsus metas Lietuvoje. Vėl gimtadienis. Jau gana ženklų (kiekybe :) ) kartą. Įvairūs žiniasklaidos šaltiniai mėgsta pakarksėti apie krizes, peržengus pragyventų dešimtmečių ribas, tačiau aš eilinį kartą pagalvoju, jog krizės susikuriamos tik galvose. Kaip ir noras pasirinkti savo asmeninių datų pažymėjimo ar ignoravimo būdą. Taigi jaučiuosi puikiai, kai kelios savaitės iki lapkričio 23 dienos, kaip ir praeitais metais, pradedu planuoti “pabėgimą”. Šį kartą - į saulėtą, sausą, ir, labai tikiuosi, apsilankymo savaitę būsimą vėjuotą Hurghadą, nes gimtadienio dieną noriu praleisti darydama tai, kas mane šiais metais vežė labiausiai – buriuojant!
Ną ką, pasakyta – padaryta. Šeštadienį ryto – dėl gripo nerimaujanti Lietuva, +7 laipsnius ore ir vandeny fiksuojantys termometrai, tada 5 valandos lėktuve - ir mes su Dalia atostogaujam šaly, kur ir lauko, ir vandens temperatūra pakyla dvidešimčia laipsnių, jė. Atostogų statistika:
- atvykimo diena – persiorientavimui į arabišką pasaulį, pirmiesiems saulės spinduliams, išskirtinėms važiavimo taisyklėms su besaikiu taxi skaičiumi, signalizavimu, perėjų ignoravimu ir nepertraukiamu judėjimu, egiptiečių dėmesiu, kurio tiesiog per daug :);
- 1 diena, žavintis šventyklomis ir faraonų kapavietėmis Luksore, laivelyje ramiai stebint žaižaruojantį Nilo vandenį;
- 2 dienos po atvykimo, kai vėjo buvo ne per daugiausiai, tačiau džiaugsmas po pusantro mėnesio pertraukos stotis ant burlentės visiškai permušė mintis, jog norėtųsi daugiau vėjo – buvo gera tiesiog būti ant vandens;
- 3 vėjuotos dienos – visiška atgaiva, besimokant greitą priešvėjinį posūkį (1-2-3) ir vandens startą, besiklausant profesionalių instruktorių seminarų, nudreifavus pavėjui, kartą gavus lengvą šokelį, kai atsiskyrė burė nuo lentos, iš vandens stebint, kaip 17h dangus nurausta ir saulė paskęsta smėlynuose, atsisveikindama iki kito ryto;
- po savaitės, atsisveikinant, viskas atvirkščiai: ryte - +27 laipsniai ore ir vandeny, maudynės jūroje, tada – oro uostas, pasiskraidymas ir… vakaras jau išorėje gerokai vėsesnėje Lietuvoje, nors viduj šiltoje – skambant gitaroms, gurkšnojant vyną, ir netikėtai ragaujant sesės iškeptą gimtadieninį tortą. O kitą dieną – jau grįžimas į realybę, kur kitas porą savaičių įsuko darbų ir mokslų karuselė, visiškai nustelbusi artėjančių žiemos švenčių pojūtį ir vertęs suabejoti, ar tikrai atostogos nebuvo vien sapnas..
Nebuvo! Tokie įspūdžiai nepamirštami. Kaip ir aiškus suvokimas, kad tokiose karuselėse neverta suktis..
Ačiū mamai ir tėtei, be kurių iš viso nebūtų mano atradimų, patyrimų ir išmoktų pamokų. Ačiū Dalytei, kuri nuo darželio laikų šalia. Ačiū North Wind School, kurie Hurghadoj sušildė dar labiau nei karštoji Egipto saulė. Ir ačiū visiems, kurie mintimis buvo kartu.
O pati sau linkiu drąsos keisti ir keistis.
Ną ką, pasakyta – padaryta. Šeštadienį ryto – dėl gripo nerimaujanti Lietuva, +7 laipsnius ore ir vandeny fiksuojantys termometrai, tada 5 valandos lėktuve - ir mes su Dalia atostogaujam šaly, kur ir lauko, ir vandens temperatūra pakyla dvidešimčia laipsnių, jė. Atostogų statistika:- atvykimo diena – persiorientavimui į arabišką pasaulį, pirmiesiems saulės spinduliams, išskirtinėms važiavimo taisyklėms su besaikiu taxi skaičiumi, signalizavimu, perėjų ignoravimu ir nepertraukiamu judėjimu, egiptiečių dėmesiu, kurio tiesiog per daug :);
- 1 diena, žavintis šventyklomis ir faraonų kapavietėmis Luksore, laivelyje ramiai stebint žaižaruojantį Nilo vandenį;
- 2 dienos po atvykimo, kai vėjo buvo ne per daugiausiai, tačiau džiaugsmas po pusantro mėnesio pertraukos stotis ant burlentės visiškai permušė mintis, jog norėtųsi daugiau vėjo – buvo gera tiesiog būti ant vandens;- 3 vėjuotos dienos – visiška atgaiva, besimokant greitą priešvėjinį posūkį (1-2-3) ir vandens startą, besiklausant profesionalių instruktorių seminarų, nudreifavus pavėjui, kartą gavus lengvą šokelį, kai atsiskyrė burė nuo lentos, iš vandens stebint, kaip 17h dangus nurausta ir saulė paskęsta smėlynuose, atsisveikindama iki kito ryto;
- po savaitės, atsisveikinant, viskas atvirkščiai: ryte - +27 laipsniai ore ir vandeny, maudynės jūroje, tada – oro uostas, pasiskraidymas ir… vakaras jau išorėje gerokai vėsesnėje Lietuvoje, nors viduj šiltoje – skambant gitaroms, gurkšnojant vyną, ir netikėtai ragaujant sesės iškeptą gimtadieninį tortą. O kitą dieną – jau grįžimas į realybę, kur kitas porą savaičių įsuko darbų ir mokslų karuselė, visiškai nustelbusi artėjančių žiemos švenčių pojūtį ir vertęs suabejoti, ar tikrai atostogos nebuvo vien sapnas..Nebuvo! Tokie įspūdžiai nepamirštami. Kaip ir aiškus suvokimas, kad tokiose karuselėse neverta suktis..
Ačiū mamai ir tėtei, be kurių iš viso nebūtų mano atradimų, patyrimų ir išmoktų pamokų. Ačiū Dalytei, kuri nuo darželio laikų šalia. Ačiū North Wind School, kurie Hurghadoj sušildė dar labiau nei karštoji Egipto saulė. Ir ačiū visiems, kurie mintimis buvo kartu.
O pati sau linkiu drąsos keisti ir keistis.
1 comment:
Tai ir aš palinkėsiu sėkmės besikeičiant :)
Post a Comment